fbpx

Monika Dirsytė ir teatras „Kitas kampas“ kviečia į naują renginių ciklą „Performansų trečiadieniai“

Nuo vasario 22 d. iki balandžio 26 d., kiekvieną trečiadienį, improvizacijos teatro „Kitas Kampas” namuose bei renginių erdvėje (Malūnų g. 4, Vilnius), vyks menininkės, performansų kūrėjos Monikos Dirsytės kuruojamas performansų ciklas „Performansų trečiadieniai“. 

Performansų ciklą sudarys aštuoni pasirodymai, kuriuos atliks M. Dirsytės kuruojami studentai. „Lietuvoje nėra dažna praktika kuruoti performansus, tad pajaučiau vidinį poreikį užpildyti šią nišą. Dėstydama Vilniaus dailės akademijoje kursą „Įkūnyto performanso studija“ sutikau jaunuosius menininkus, kurie nustebino savo novatoriškomis, šiuolaikiškomis idėjomis, tad kodėl gi jų nepristačius platesniai publikai.

Jaunam menininkui tikrai nelengva įsitvirtinti meno pasaulyje, o jei jo pasirinktas meno žanras – performansas–  tai tampa dvigubai sunkiau. Tačiau neabejoju, kad ateinantis laikas, tai pokyčių laikas, kuriame užteks vietos jauniems ir veržliems. Noriu prie to prisidėti. Džiaugiuosi koloboracija kartu su teatru „Kitas kampas“, kurie prisideda prie performanso kultūros kūrimo Lietuvoje“, – mintimis dalijasi performansų kūrėja, menininkė M.Dirsytė. 

Monika Dirsytė_Karolinos Beleškienės nuotr.

Performansai vyks menininkų mekoje – Užupyje – vienintelio profesionalaus improvizacijos teatro „Kitas kampas“ namuose. „Teatro „Kitas kampas“ namai yra atviri visiems – čia vyksta ne tik improvizacijos teatro pasirodymai – vilniečiams ir miesto svečiams norime pasiūlyti platų renginių spektrą, todėl džiaugiamės, kad galime prisidėti prie profesionalios menininkės, performansų kūrėjos Monikos Dirsytės studentų performansų populiarinimo ir suteikti namus pasirodymams“, – teigia teatro „Kitas kampas“ vadovas Audrius Bružas.

Audrius Bružas_Vismantės Ruzgaitės nuotr.

Performansų ciklo metu bus nagrinėjamos ribos, kurios atsiskleidžia skirtinguose kontekstuose. Jaunieji menininkai rutulioja asmeniškas bei kiekvienam artimas temas – kūriniuose galima bus patirti juslinio bei garsinio žmogaus pasaulio ribotumą, dvilypį žmogaus ir erdvės santykį, socialinį mėginimą surasti bendrą kalbą, tilto funkciją atliekančią komunikacijos formą sparčiai augančiame mieste. Taip pat tyrinėjamos ir psichologinės žmogaus ribos santykyje su savimi bei pasauliu: baimė, kančia, fizinis bei emocinis skausmas, perpildantis blaivaus mąstymo taurę ir ištrykštantis agresijos forma. Atsiskleis ir žmogaus santykio su savo nuolatos kintančiu kūnu, jo ekspresyvumu bei odos kaip barjero tarp savęs ir pasaulio problematika. 

Ciklą pradės vasario 22 d. vykstantis Monikos Dirsytės performansas „Tikra/Netikra“.
Tai vienas iš pirmųjų menininkės darbų, kuris buvo parodytas Jono Meko vizualiųjų menų galerijoje 2014 metais. Po beveik dešimties metų performansas atgyja ir vėl tęsia savo meninę kelionę. Šį kartą menininkė transformuoja kūrinio formą pakviesdama jį kartu atlikti jaunuosius menininkus – savo studentus bei Agnę Sabulytę

Atnaujintu performansu „Tikra/Netikra“ pirmiausia skatinama atkreipti dėmesį į šiandieninį gyvenamąjį pasaulį ir jam būdingą vertybinį bei idėjinį turinį, nužymintį naujas realybės suvokimo ribas. 

Renginys prasidės ciklo pristatymu vasario 22 d. 18:30 teatro „Kitas kampas“ namuose, Malūnų g. 4, Užupyje. Performanso pradžia 19:00. Durys atidaromos likus valandai iki renginio. Performanso trukmė 3 valandos, tad visi norintys pamatyti performansą kviečiami apsilankyti teatro namuose bet kuriuo metu nuo 18:30 iki 21:00. 

VISA RENGINIO PROGRAMA:

Vasario 22 d. 18:30 Monikos Dirsytės performansas „Tikra/Netikra“.

Trukmė apie 3 valandas.
Tai vienas iš pirmųjų menininkės darbų, kuris buvo parodytas Jono Meko vizualiųjų menų galerijoje 2014 metais. Po beveik dešimties metų performansas atgyja ir vėl tęsia savo meninę kelionę. Šį kartą menininkė transformuoja kūrinio formą pakviesdama jį kartu atliktijaunuosius menininkus savo studentus. Atnaujintu performansu „Tikra/Netikra“ pirmiausia skatinama atkreipti dėmesį į šiandieninį gyvenamąjį pasaulį ir jam būdingą vertybinį bei idėjinį turinį, nužymintį naujas realybės suvokimo ribas. 

Monikos Dirsytės performansas

Kovo 1 d. 18:00 Ainė Petkūnaitė „Skin into Skin on the Seashore“ 

Tire and body.
Exploring material through skin. Exploring body movement with tires. Circle shapes.
Sand. 

Kūrinyje susiduria dvi materijos: kūno oda ir padangos guma. Menininkė tiria padangos medžiagiškumą, šių kūnų tarpusavio sąveiką bei savo kūno judesio galimybes, naudojant rato formą. 

Padanga kūrinyje tampa savotišku organizmu, protektoriaus raštais primenanti stuburą, kurio lūžiai ir įtrūkimai, sutrikdo kūno judėjimą (padangos yra surinktos iš Baltijos pajūrių, kaip dalis menininkės artefaktų kolekcijos). 

Trukmė 3-4 h 

Ainė Petkūnaitė (ainuksss) – menininkė, tarpdisciplininio meno kūrėja, fotografijos ir medijų meno studentė Vilniaus dailės akademijoje. Kūrybinėje praktikoje domisi objektų, kūnų bei materijos transformacija. Tyrinėdama Baltijos, Kuršių Nerijos pakrantes, menininkė, kaip archeologė, renka keistus artefaktus, gamtinius objektus bei kuria kolekcijas, kurios virsta instaliacijomis arba tampa pagrindine inspiracija performansams, videofilmams. 2022 metais dalyvavo “Ars Electronica” festivalyje Austrijoje su video instaliacija “Vegetabilia Fractals”. 

Kovo 8 d. 19:30 Gabija Švanaitė „Hide/Seek“
Mūsų kūnas – tai indas, kuriame nugula įvairialypės emocijos bei skausmingi išgyvenimai ir tarsi užvakumuoti lūkuriuoja kada bus atrasti, kada galės išlįsti į paviršių ir pagaliau suirti. Nuo šių procesų mes galime bėgti ir visą gyvenimą, pasąmoningai mumifikuodami dalį savęs. Tačiau kažkur toje vidinėje ertmėje, apstatytoje sienomis, slypi gairės, padėsiančios priimti save kaip nedalomą visumą, su visu joje estinčiu turiniu. 

Trukmė: ~ 30 min 

Gabija Švanaitė, Vilniaus dailės akademijos, tekstilės meno ir dizaino studentė. Šiuo metu išbandanti save vis skirtingose medijose, drąsiai eksperimentuodama, ieškanti dar platesnių tekstilinių plėtočių. Pasitelkdama kūną kaip įrankį, siekia atskleisti vidinį individo pasaulį – atvirai, be pagražinimų ar idealizavimo. Meninininkė tiki, jog menas gali padėti išsigydyti savo žaizdas ir paleisti mums nebetarnaujančias patirtis. 

Kovo 15 d. 19:00 Eva Rodz „Neišsakyti žodžiai
Mūšio lauke, taikoje – tu esi manyje, bandydamas pažeminti smurtaudamas. Tarp tavęs ir manęs minkštas filtras. Tu naudoji jį kaip ginklą, kad tylėčiau, o aš pasipasakoju, kol niekas negirdi. 

Trukmė: nuo 10 min 

Eva Rodz šiuo metu atlieka meninį tyrimą „Smurtas lyties pagrindu: problematikos analizė bei prevencija šiuolaikinio meno pagalba”, remiamą Lietuvos Mokslo Tarybos (darbo vadovas: dr. Vytautas Michelkevičius). 

Prie tyrimo galite prisidėti ir Jūs, sudalyvavę performanse ir užpildę apklausą: 

https://forms.gle/GJq13MES1W8beQRY8

Vilniaus Dailės Akademijoje animaciją studijuojanti Eva Rodz savo kūryboje gilinasi į moteriškumo, šeimos, išnaudojimo lyties pagrindu problemas. Menininkė 2021 m. pagal Erasmus programą studijavo ArtEZ Menų Universitete, Nyderlanduose, kur spėjo sukurti trumpametražį filmą “I AM TIRED”, 2022 m. laimėjusi pagrindinį prizą Lietuvos kūrėjų programoje – animacijos ir kompiuterinių žaidimų festivalyje “BLON”. Eva guviai palaiko animacijos meną, dėka jos atsirado ANIMATEST animacijos kursai, kurie tapo VDA atvirosios DDA mokyklos dalimi. 

Parodos, kuriose galima buvo susipažinti su Evos kūryba: 2019 m. „Hopes & Slopes“ Atletikos galerijoje. 2022 m. „Ne tik akys: geismas“, Meno Aviliui priklausančioje erdvėje, 2022 m. Ars Electronica festivalyje “Welcome to Planet B”, Austrijoje. 

Kovo 29 d. 19:00 Monikos Dirsytės kūrybos pristatymas.
Menininkės kūrybos kelias / Nesėkmės ir sėkmės. Neišvysti performansai ir nepasakotos istorijos.

Trukmė: iki 60 min.

Balandžio 5 d. 19:00 Ieva Akelaitytė „Skauda-skaudėjo“

Jausmai turi galią iškelti tave toli.
Skausmas gali būti nepakeliamas. Tiek fizinis, tiek emocinis.
Kas įvyksta smegenyse, kai asmuo užmirštą širdį-blaivų protą ir perjungia jį į nevaldomą pyktį-agresiją-smurtą? 

Trukmė: kas 10 min (nuolatinis kartojimas) 

Ieva Akelaitytė – Vilniaus dailės akademijos, fotografijos ir medijų meno studentė, savo kūryboje besigilinanti į patyrimus, pojūčius. Svarbią dalį menininkės kūryboje taip pat užima judesys ir ėjimas, atsiskleidžiantis pačios gyvenimo istorijoje bei asmenybėje. 2022 metų vasarą Ieva dalyvavo Tom Lovelance „Repetition room” performanse. 

Balandžio 12 d. 18:30 Dagnė Petkevičiūtė „EGGCHIMERISM“ (2022)
Kūrinio centre – chimeriškos simuliacijos rezultatas, besivystanti nesuvokiama būtybė, gyvūno ir žmogaus hibridas. Kiaušinio materija – viščiuko gemalas kartu su visomis jo išgyvenimui būtinomis medžiagomis, palaikančiomis ką tik gimusio individo būtį, beaugant nubyra lyg kitiems gyvūnams būdingos išnaros. Taip ši gyvybė tampa savarankišku žmogumi – įvyksta metamorfiškas išsiritimas. Kojų motyvas nurodo į pirmuosius žingsnius – vaikštoma tol, kol gyvūniškas sluoksnis nutrupa nuo kojų ir jo nebelieka. 

Trukmė: ~ 30min. 

Viena iš FAMM entity kultūros erdvės, esančios SODAS 2123 kultūros komplekse įkūrėjų, kuratorė, renginių organizatorė, tarpdisciplininio meno kūrėja, fotografijos ir medijos meno Vilniaus dailės akademijoje studentė. Kūryboje susitelkusi į vidinius organizmo procesus ir išorinių aplinkos objektų materiją bei jų funkciją, menininkė savo kūriniuose atskleidžia skirtingas perspektyvas, kaip galima tyrinėti įvairias ekosistemas. Jos darbuose galima įžvelgti feministines kūrybines strategijas, kismo analizę bei meditatyvų žvilgsnį į tarprūšinius santykius. Dagnė Petkevičiūtė aktyviai dalyvauja ir kuruoja parodas. 2022 metais dalyvavo Austrijoje vykusiame “Ars Electronica” medijų festivalyje kaip menininkė su “media – van – lab” meno tyrimo projektu. 

Dagnės Petkevičiūtės performansas

Balandžio 19 d. 19:00 Kotryna Mauragytė „Monachopsis“ (2022)
Monochopsis can be treated like any other difficult inner psychological experience; an important signal from your body to pay attention. 

Tavo prisiminimas, aštriu dilgėlės liežuviu pasiekia mane ligi kaulelių ir pirmų virkštelės siūlių; atrofuojasi kaulai, supūva kulkšnys ir metu lauk akis. Mano kūnas blaškosi visur tik ne manyje. Kai jis bando sugrįžti, aš neturiu ką jam atsakyti. Man skauda kojas. Toks jausmas, lyg visą laiką vaikštau ant smeigtukų ir adatų, o naktį – tarsi kažkas jais badytų mane.

Aš prisimenu, man skauda, aš judu, man nesiseka, kodėl man gera, kodėl visgi man gera, ką tu padarei? Aš noriu daugiau! Pamenu kiek pėdų eita, kad man išgyventi Tave, bet aš toliau gyvenu tavimi, nedrįsk išeiti.
Ištrauk mane, paliesk mane, 

Pašnabždėk mane pasauliui, Išniekink mane, išmėsinėk mane, Išmylėk mane.
Mylėk mane.

Trukmė: ~20 minučių 

Fotografijos ir medijos meno studentė Vilniaus dailės akademijoje. Pastaraisiais metais dėmesį skiria biomenui, savo darbuose plėtoja feminizmo tematiką, inspiracijos besisemdama iš okultinių tekstų ir mistikos. Kūriniai sukuriami kitos, mistiškos, kartais net gąsdinančios, mums nežinomos realybės pasaulyje. 

2022 metais dalyvavo Austrijoje vykusiame Ars Electronica medijų festivalyje kaip menininkė su media – van – lab meno tyrimo projektu, taip pat dalyvavo Meno avilyje vykusioje parodoje Ne tik akys: geismas. Kotrynos fotografijų rinkinys buvo publikuojamos Kavyar žurnale. 

Šių metų sausio mėnesį turėjo savo asmeninę darbų parodą, pavadinimu ,,Dissociaton’’, kurioje pristatė savo kūrinių seriją. 

Balandžio 26 d. 18:00 Akvilė Kleopatra Andruškaitė Skūrą
Savo kūno apsiuvimas bioplastiko, kaip odos sluoksnio imitacijos, skiautėmis. Skūros užsiauginimo metafora. 

Tiek daug sluoksnių nusiplėšta, kurie tau nebepriklauso ir nuo kurių nebepriklausai tu, tačiau joks apsauginis sluoksnis vietoje senojo savaime nebeatauga. Ar įmanoma būti absoliučiai pažeidžiamu ir iš to jausmo auginti sau naują, tvirtesnę, nenumatytiems gyvenimo posūkiams pasiruošusią skūrą? 

Trukmė: apie 4-5 val. 

Fotografijos ir medijos meno studentė Vilniaus dailės akademijoje, šiuo metu savo kūryboje tyrinėjanti objektiškumą, skulptūrą išplėstame lauke bei jos interaktyvias ir performatyvias galimybes. 

Renginio organizatorė – Monika Dirsytė

Renginiai nemokami.

Renginio vieta KITAS KAMPAS kavinė-baras, Malūnų g. 4, Vilnius.

Teksto autorės – Simona Bizunovičiūtė ir Brigita Linkevičiūtė 

Scroll to Top